Yirgacheffee Ethiopia

Etiopija

Auginimo aukštis: 1 500 – 2 200 m

Derliaus metas: XII – II mėn.

Istorija: Daugelyje šaltinių Būtent Etiopija įvardinama kaip pirmoji šalis, kurioje buvo atrasta kava ir jos vartojimas. Manoma, kad tai įvyko dar iki 9a. Senais laikais kavą tuometės gentys kramtydavo arba valgydavo kaip košę. Vėliau ėmė plisti kavos gėrimo ceremonijos, kurios yra gyvos ir šiais laikais ir atlieka ne tik socializacijos, bet ir dvasinį vaidmenį. Kava Etiopijoje auginama daugiausia smulkiose plantacijose. Tuo užsiima daugiau nei 12 mln. gyventojų.

Legenda: Etiopijoje yra populiari kavos legenda, kuri pasakoja, kad Abisinijos ožkų ganytojas iš Kafos vardu Kaldis (spėjama, kad toks personažas egzistavo apie 850 m.), ganė savo ožkas aukštumose netoli vienuolyno ir vieną dieną pastebėjo, kad šios elgiasi labai keistai: šokinėja ir leidžia keistus garsus.
Kaldis pagalvojo, kad tokios ožkų energijos šaltinis gali būti nedidelis krūmas su ryškiai raudonomis uogomis. Smalsumas užvaldė, ir jis pats išbandė uogas.
Kaip ir jo ožkos, pajautė energingą kavos uogų poveikį ir pilnomis raudonų uogų kišenėmis grįžo namo pas savo žmoną, kuri patarė vykti į netoliese esantį vienuolyną, kad pasidalytų šiomis „dangaus atsiųstomis“ uogomis su ten esančiais vienuoliais.
Atvykęs į vienuolyną ir parodęs kavos pupeles, Kaldis susidūrė su nepatiklumu ir net su paniekinimu, neva jo pupelės yra velnio darbas. Todėl įmetė šias į ugnį.
Tačiau, pasak legendos, skrudintų kavos pupelių kvapo pakako, kad vienuoliai suteiktų naujovei antrą galimybę. Kaldis ištraukė kavos pupeles iš ugnies, susmulkino ir užpylė karštu vandeniu.
Netrukus vienuoliai užuodė kavos aromatą ir atėjo jos ragauti. Paragavę nutarė, kad kavos efektas gali būti naudingas dvasinės praktikos metu, tad ėmė kasdien gerti šį gėrimą kaip pagalbinę priemonę religines pamaldas atlikti.

Kavos gėrimo ceremonija: Etiopijoje kavos gėrimo ceremonija yra labai svarbi kaimų bendruomenės gyvenimo dalis. Ši ceremonija apima kavos pupelių skrudinimą ir virtos kavos paruošimą inde, panašų į turkų kavai gaminti naudojamus ibrikus.
Etiopijoje moteris tris kartus per dieną dalyvauja 2–3 valandų kavos ceremonijoje (vieną kartą ryte, kartą vidurdienį ir kartą vakare). Moterims taip pat įprasta ceremoniją atlikti sveikinant svečius namuose ir švenčių metu. Maža to, kavos ceremonija daugelyje kaimų laikoma svarbiausia socialine proga, o pakvietimas į tokią ceremoniją reiškią didžiausią pagarbą ir draugystės ženklą. Ceremonijos metu svečiai aptaria tokias temas kaip politika, bendruomenė ir paskalos. Taip pat, gausiai giriami ceremonijos atlikėjai ir jų gaminama kava.
Be socializacijos, kavos ceremonija taip pat vaidina dvasinį vaidmenį Etiopijoje, pabrėžiantį Etiopijos kavos kultūros svarbą. Sakoma, kad dvasios kaita įvyksta per tris kavos ceremonijos ciklus.